- kėksoti
- kėksóti, kė̃kso, -ójo intr. NdŽ, Ms, Slnt, Tv riogsoti, kėpsoti, tūnoti, stūksoti, drybsoti, kyšoti: Kur ne kur po lopelį šiaudų ant stogo dar kėkso Žem. Ko kėksaĩ kaip reketys J. Kėksók ant tako nekėksójęs J. Krūmely dagilis kėksojo J.Jabl. Kogi čia kėksai visą rytą? J.Balt. Kėksok kėksok, kol sušalsi Rs. Tu ko kėksai prie vyrų, eitum gult geriau Lkm. Vaikas kė̃kso (ramiai guli ar sėdi) Pnm. Da nuo vasaros baidyklė darže tebekėkso Ds. Pamiškėj kėksojo juodais grobais pirtelė rš. Pažiūrėjęs į tebekėksantį pievoje vežimą galvos sau nesuko J.Jabl. Ant žalių, samanotų tvoros kuolelių sumauti kėksojo drėgni moliniai puodai A.Vencl. Kepta žąsis kėksojo ir gardžiai kvepėjo rš. Kerpės kėkso kukuliais kaip duonos kepalais Žem. Kė̃kso kap baravykas ant kelmo Plv. Kėkso kaip varlė ant kelmo Dkk. Vakar ten avilys kėksojo Ds. Ko tu ten kėksai (guli) patvory? Ds. Laukai, ražus kaip šerį pastatę, kėksojo Žem. Nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų Žem. Iš jo iššieptos burnos kėksojo dantys, balti ir ilgi P.Cvir. Juodi plaukai kėksojo jam iš po kepurės A.Vencl. Bėgo ožka per miškelį, nusivožė sau ragelį, vienas ragas kėkso, visi vaikai vėpso (flk.) Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.